Diskusijoje dalyvauja:

• Chemijos inžinieriai
• Jaunieji verslininkai
• Savivaldybės atstovai
• Sveikatos apsaugos atstovai
• Civilinės saugos atstovai
• Vietos įmonių atstovai

1. Sudarykite 3–4 mokinių grupes. Kiekviena grupė atstovaus vieną iš lentelėje nurodytų vaidmenų.
2. Norėdami atlikti nurodytas užduotis informacijos ieškokite internete.
3. Suorganizuokite diskusiją. Diskusijos metu užsirašykite pastabas (kad grupė galėtų parengti ataskaitą ir apibendrintų veiklą), kuriose pateikiamas galutinis sprendimas: vietinė amoniako gamykla ir jo perdirbimas į sintetines trąšas arba sintetinių trąšų, pagamintų Haberio-Bošo proceso pagrindu, importas.
4. Sukurkite kūrybišką pranešimą apie galutinį sprendimą ir pasidalinkite juo socialiniuose tinkluose.

Bandomojo projekto, skirto ekologiško amoniako gamybai ir transformavimui į sintetines trąšas, privalumai:

• ekologiško amoniako gamybos autonomija,
• sintetinių trąšų gamybos autonomija,
• darbo vietų kūrimas,
• ekonomikos plėtra,
• iš esmės užtikrintos saugumo sąlygos,
• mažos amoniako ir trąšų gamybos energijos sąnaudos,
• mažas poveikis aplinkai (palyginus su amoniako gamyba),
• pasinaudojama parama moksliniams tyrimams ir plėtrai,
• suteikia matomumą visuomenei.

Trūkumai:

• Atliktas bandomasis projektas (sprendimas negarantuotas).
• Galimos sveikatos problemos, susijusios su amoniako poveikiu (dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus).
• Saugos klausimai, kurie gali būti susiję su nedidelių amoniako kiekių gabenimu ir saugojimu.
• Gaminant trąšas didelis poveikis aplinkai  (ypač dirvožemio ir upių tarša).

Sintetinių azoto trąšų, pagamintų iš Haberio-Bošo proceso metu gauto amoniako, importo privalumai:

• Trąšų tiekimo užtikrinimas net ir dideliais kiekiais.
• Sintetinių trąšų kokybės užtikrinimas.

Trūkumai:

Bendruomenėje:

• Mažesnė ekonominė plėtra, mažiau darbo vietų ir savarankiškumo. 

Pasaulyje: 

• Vidutiniškai didelis poveikis aplinkai (dirvožemio, upių ir atmosferos tarša).
• Sveikatos problemos, susijusios su galimu amoniako poveikiu (dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus).
• Amoniako transportavimo ir vandenilio saugojimo saugos klausimai. 
• Priklausomai nuo amoniako gamybai naudojamų žaliavų, procesas gali turėti didelį poveikį atmosferai, prisidėti prie šiltnamio efekto didinimo ir dekarbonizacijos tikslų nesilaikymo.

1 ir 2 sprendimų  apibendrinimas:
Vertinant abiejų sprendimų privalumus, 1-as sprendimas turi daug patrauklesnių privalumų, nepaisant su šiuo sprendimu susijusios rizikos. Lyginant abiejų procesų trūkumus, jei ūkininkams bus veiksmingai išaiškinta geroji amoniako ir trąšų gamybos bei naudojimo praktika, atrodo, kad šis sprendimas vis tiek turi mažiau trūkumų nei 2-as sprendimas.

Šią užduotį gali spręsti vidurinės mokyklos mokiniai, tyrinėdami chemijos mokslo temas:

• SGMA užduotis klasėje ir prieštaringus klausimus;
• Le Šateljė principą dujinėse sistemose, kai kinta temperatūra ir slėgis;
• cheminės reakcijos entalpijos kitimą; 
• chemines lygtis; 
• katalizatorių vaidmenį chemijos pramonėje;
• anglies rodiklius;
• klimato kaitą;
• aplinkosaugos klausimus;
• darnesnę šiuolaikinės visuomenės praktiką;
• atsinaujinančią energiją;
• amoniako naudojimą kurui ateityje;
• mokslinių tyrimų ir verslo pasaulio sąsajų skatinimą. 

Įgūdžiai 

• Kritinis mąstymas
• Loginis mąstymas ir problemų sprendimas
• Informacijos paieška
• Pranešimo pateikimas
• Darbas grupėje
• Techninės ir technologinės žinios
• Argumentavimas
• Inovacijos